Nekilnojamojo turto sandorių pinklės: kaip greičiau parduoti nekilnojamąjį turtą?

Kaip parduoti būstą brangiau nei jis vertas. Konkretūs patarimai.
2017-01-24
Viskas apie namus iki 80 kv.m.
2017-02-01

Nekilnojamojo turto sandorių pinklės: kaip greičiau parduoti nekilnojamąjį turtą?

NT sandoriu apgavystes

Pagrindiniai nekilonojamąjį turtą parduodantiems ir perkantiems asmenims kylantys klausimai yra: KAIP parduoti greičiau ir už padorią kainą? KAIP apsisaugoti nuo apgavysčių bei sukčiavimų? KAIP neįsigyti katės maiše?

Ir iš tiesų, NT skelbimai yra puiki terpė nesąžiningiesiems realizuoti savo juodus sumanymus. Pasitaiko atvejų, kai  nesąžiningi pirkėjai apsimeta susidomėję prabangiu butu, tačiau iš tiesų siekia susirasti investuotojų savo verslui. Ar kurį laiką nori prabangiai pagyventi – pvz. bent mėnesį. Vienas nekilnojamojo turto agentas pateikė štai tokį pavyzdį: „Šiuo metu pardavinėju 6 butus esančius tame pačiame naujos statybos name. Prieš porą mėnesių paskambinęs žmogus sakė, kad nori apžiūrėti juos visus. Kai susitikome ir aprodžiau jam visas galimybes, jis pareiškė, kad labiausiai jam patiko pats brangiausias, 900 tūkst. eurų kainuojantis, beveik 300 kv. m. ploto butas viršutiniame namo aukšte“. Klientas iškart apsisprendė butą įsigyti, tačiau sumokėti pinigus žadėjo po poros mėnesių, kai gaus dividendus iš vieno iš savo verslų. Toks  prašymas nenustebino, nes perkant būstą pinigai dėl bankinių procedūrų ir dokumentų tvarkymo dažniausiai pardavėją pasiekia tik po kurio laiko. Todėl brokeris klientui pasiūlė standartinį sprendimą – pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti sutarto dydžio avansą ir taip rezervuoti butą. Tačiau pirkėjas nenorėjo mokėti avanso ir rezervuoti buto, prašė tiesiog palaukti keletą mėnesių. Po kelių dienų pasipylė jo skambučiai ir laiškai – jis norėjo sužinoti, kas dar buvo apžiūrėti to paties buto. Vėliau jis atskleidė savo kortas. Pasirodo, žmogus norėjo gauti prabangų butą galinčių įpirkti žmonių kontaktus, kad galėtų jiems pasiūlyti investuoti į savo verslą ir netgi pasiūlė brokeriui mokestį už tarpininkavimą.

Pasidomėjus atidžiau šiuo pirkėju internete, portalai mirgėjo nuo įvairių sukčiavimo istorijų, į kurias šis žmogus buvo įsivėlęs. Tad suprantama, kad tokio žmogaus siūlomi verslai investuotojams yra tik akių dūmimas.

Yra ir kitokių nesąžiningų klientų: pasitaiko, kad norimą pirkti turtą apžiūrėjęs žmogus pareiškia norintis kuo greičiau susitarti jį pirkti, tačiau susitikus pasirašyti preliminarios sutarties, paaiškėja, kad lėšų avansui sumokėti klientas neturi. Tokiu atveju yra galimybė pasirašyti sutartį, kurioje butas rezervuojamas ir be užstato. Tačiau nesąžinigas pirkėjas paprastai siekia kuo greičiau gauti buto raktus, kad esą per mėnesį, kol sumokės reikiamą sumą, būsimuose namuose galėtų apsitvarkyti, o tuomet iškart kraustytis gyventi. Juk kol savininkas išsiaiškins, kad pirkėjas tokiam nekilnojamajam turtui įsigyti neturi pinigų, praeis bent geras mėnuo. Todėl brokeris šioje situacijoje gali patarti šeimininkui jokiu būdu raktų pirkėjui neduoti, kol nebus sumokėta sutarta suma, o dar geriau – kol neįvyks galutinis atsiskaitymas.

Būna ir taip, kad pirkėjas pažada dalį sumos sumokėti, pavyzdžiui, po poros mėnesių, o pardavėjas, gavęs didžiąją pinigų dalį ir patikėjęs, kad viskas bus gerai, perrašo turtą. Tuomet pirkėjas gali ir nebesumokėti likusios sumos. Dar keblesnė situacija, kai iki galo nesusitarus naujame būste yra deklaruojama nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta – tokiais atvejais iškrapštyti nesusimokėjusį pirkėją tampa dar sudėtingiau.

Retesniu atveju sukčiauti būna linkę ir nekilnojamojo turto pardavėjai. Jie potencialiam pirkėjui gali pateikti pasirašyti tokią preliminarią sutartį, kurioje nebus įsipareigojimo parduoti buto arba grės baudos už kokius nors pažeidimus. Neatidžiai sutartį paskaitęs pirkėjas tokiu atveju gali likti be garantijos, kad tikrai gaus raktus nuo norimo būsto net ir sumokėjus sutartą avansą. Mažesnes sumas iš lengvatikių dažniausiai vilioja nuomojamų butų savininkais apsimetę žmonės. Jie paskelbia, kad skubiai ir be tarpininkų ieško nuomininkų, nori mažesnės nei rinka kainos ir susidomėjusių žmonių prašo iškart sumokėti avansą. Po to nebeatsiliepia telefonu, nebeatrašo į laiškus, kol paaiškėja, kad tikrieji būsto savininkai apie naujus nuomininkus nieko nežino.

Reikia saugotis ir nesąžiningų NT brokerių, kurie apsimeta suradę būsto pardavėjui pirkėją, tačiau mainais už kontaktus kviečia pasirašyti tarpininkavimo sutartį ir sumokėti kelių šimtų eurų administracinį mokestį. Gavę pinigus tokie brokeriai dingsta. Todėl rekomenduojama visuomet patikrinti, ar savo paslaugas siūlantis brokeris turi Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos išduodamą pažymėjimą, kuris prilyginamas brokerio darbo licencijai. Taip pat tiek pirkėjams, tiek pardavėjams patariama visuomet atidžiai perskaityti pasirašomas sutartis, pasitikrinti, ar būstas nėra areštuotas, be skolų, taip pat internete paieškoti informacijos ir apie konkrečius žmones – gali paaiškėti, kad apie juos lengvai rasite neigiamų atsiliepimų.